Categories: Naujienos-lt
      Date: Sau 29, 2010
     Title: LR Semo Aplinkos apsaugos komiteto išvažiuojamasis posėdis Šiaulių rajone
LR Seimo Aplinkos apsaugos komiteto nariai išvažiuojamąjį posėdį surengė Šiaulių rajone. Seimo narių delegacija, vadovaujama komiteto pirmininko Jono Šimėno, lankėsi UAB "Toksika" pavojingų atliekų deginimo įrenginio statybos vietoje ir Šiaulių regioniniame atliekų tvarkymo sąvartyne bei surengė posėdį, kurio metu aptarė išgirstas problemas, įvertino Šiaulių rajono savivaldybės atliktus darbus, diegiant komunalinių atliekų tvarkymo sistemą

2010-01-29   |   IŠVAŽIUOJAMASIS SEIMO KOMITETO POSĖDIS ŠIAULIŲ RAJONE.

 

LR Seimo Aplinkos apsaugos komiteto nariai išvažiuojamąjį posėdį surengė Šiaulių rajone. Seimo narių delegacija, vadovaujama komiteto pirmininko Jono Šimėno, lankėsi UAB "Toksika" pavojingų atliekų deginimo įrenginio statybos vietoje ir Šiaulių regioniniame atliekų tvarkymo sąvartyne bei surengė posėdį, kurio metu aptarė išgirstas problemas, įvertino Šiaulių rajono savivaldybės atliktus darbus, diegiant komunalinių atliekų tvarkymo sistemą.

 

Be Komiteto pirmininko Jono Šimėno atvyko dar trys jo nariai Stanislovas Giedraitis, Justinas Urbonavičius, Jonas Pinskus, dalyvavo ir Šiaulių rajone rinkta Seimo narė Rima Baškienė bei Aplinkos apsaugos ministerijos atstovai. Savivaldybės vadovai pristatė kas yra nuveikta buitinių atliekų tvarkymo srityje, domėjosi kokią naudą galėtų turėti rajono savivaldybė ir jos gyventojai, kad jos teritorijoje statomas vienintelis Lietuvoje pavojingų atliekų deginimo įrenginys ir jame bus deginamos pavojingos atliekos, surenkamos iš visos šalies.

 

Apsilankius UAB "Toksika", Jonas Šimėnas sakė įsitikinęs, kad balandžio mėnesį turinčios pradėti veikti pavojingų atliekų deginimo technologinės sistemos statyba vyksta sėkmingai ir įrenginių atsiradimas nekelia pavojaus aplinkos saugumui.

 

Bendrovės "Toksika" generalinis direktorius Virginijus Daubaras akcentavo, kad viena didžiausių šiandienos problemų, susijusių su pavojingų atliekų tvarkymu, yra tai, kad nei gyventojai, nei dauguma įmonių neatskiria pavojingų atliekų nuo kitų atliekų, tad nemaža dalis pavojingų atliekų nėra tinkamai surenkama ir patenka į buitinių atliekų sąvartyną arba sudega tam nepritaikytose krosnyse. V. Daubaras siūlė griežčiau reglamentuoti, kaip turi būti tvarkomasi su pavojingomis atliekomis, kad nekiltų pavojus aplinkai ir žmonių sveikatai.

 

Savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Tatjana Plukienė Seimo narius supažindino su komunalinių atliekų tvarkymo sistema įgyvendinta Šiaulių rajone, kalbėjo apie kylančias problemas bei randamus jų sprendimo būdus.

 

„Šiaulių rajone konteineriais yra aprūpinti ir rinkliavą moka apie 95 proc. gyventojų bei įmonės ir įstaigos, - sakė Tatjana Plukienė. Jau pasiekėme rezultatą, kad atliekos nebevežamos į miškus. Jas žmonės sudeda į konteinerius, o stambiagabarites atliekas atveža į jų surinkimo punktus, kurie yra kiekvienoje seniūnijoje."

 

Seimo nariams taip pat buvo pristatytos dvi komunalinių atliekų perdirbimo technologijos, kurias Šiauliuose norėtų įdiegti privačios bendrovės. Komiteto pirmininkas Jonas Šimėnas nepritarė nei vienai didžiulius įdiegimo kaštus turinčiai technologijai. Seimo nario nuomone, komunalines atliekas turėtų rūšiuoti patys gyventojai ir įmonės ir tai valstybei nieko nekainuotų.

 

„Įžvelgiu didžiulius trūkumas atliekų tvarkymo sistemoje ne tik Šiauliuose, bet ir visoje Lietuvoje - tiesiog neįsivaizduojama kaip kitaip tvarkyti atliekas, nei tai, kaip daroma dabar. Visiems atrodo, kad atliekų sistema veikia tik viena kryptimi: iš atliekų turėtojo į sąvartyną, - kalbėjo J. Šimėnas. - Manau situacija turi keistis ir į sąvartyną galėtų patekti tik iki 10 proc. dabar surenkamų atliekų kiekio. Tada Šiaulių regiono sąvartyne šiukšlių kalnai sumažėtų ir vietos jame pakaktų ne dešimčiai metų, kaip planuojama, o gerokai ilgesniam laikui. Rinkliava savo darbą jau padarė, dabar žmones reikia skatinti rūšiuoti atliekas. Pradiniame etape galėtų būti atskiriamos, dabar sudarančios iki 45 procentų atliekų, biologiškai skaidžios atliekos, kurias galima kompostuoti. Gyventojas rūšiuoti atliekas turėtų būti suinteresuotas, dėl vienokios ar kitokios ekonominės naudos."

Laima Lungienė

LR Seimo Aplinkos apsaugos komiteto nariai išvažiuojamąjį posėdį surengė Šiaulių rajone. Seimo narių delegacija, vadovaujama komiteto pirmininko Jono Šimėno, lankėsi UAB "Toksika" pavojingų atliekų deginimo įrenginio statybos vietoje ir Šiaulių regioniniame atliekų tvarkymo sąvartyne bei surengė posėdį, kurio metu aptarė išgirstas problemas, įvertino Šiaulių rajono savivaldybės atliktus darbus, diegiant komunalinių atliekų tvarkymo sistemą.

 

Be Komiteto pirmininko Jono Šimėno atvyko dar trys jo nariai Stanislovas Giedraitis, Justinas Urbonavičius, Jonas Pinskus, dalyvavo ir Šiaulių rajone rinkta Seimo narė Rima Baškienė bei Aplinkos apsaugos ministerijos atstovai. Savivaldybės vadovai pristatė kas yra nuveikta buitinių atliekų tvarkymo srityje, domėjosi kokią naudą galėtų turėti rajono savivaldybė ir jos gyventojai, kad jos teritorijoje statomas vienintelis Lietuvoje pavojingų atliekų deginimo įrenginys ir jame bus deginamos pavojingos atliekos, surenkamos iš visos šalies.

 

Apsilankius UAB "Toksika", Jonas Šimėnas sakė įsitikinęs, kad balandžio mėnesį turinčios pradėti veikti pavojingų atliekų deginimo technologinės sistemos statyba vyksta sėkmingai ir įrenginių atsiradimas nekelia pavojaus aplinkos saugumui.

 

Bendrovės "Toksika" generalinis direktorius Virginijus Daubaras akcentavo, kad viena didžiausių šiandienos problemų, susijusių su pavojingų atliekų tvarkymu, yra tai, kad nei gyventojai, nei dauguma įmonių neatskiria pavojingų atliekų nuo kitų atliekų, tad nemaža dalis pavojingų atliekų nėra tinkamai surenkama ir patenka į buitinių atliekų sąvartyną arba sudega tam nepritaikytose krosnyse. V. Daubaras siūlė griežčiau reglamentuoti, kaip turi būti tvarkomasi su pavojingomis atliekomis, kad nekiltų pavojus aplinkai ir žmonių sveikatai.

 

Savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Tatjana Plukienė Seimo narius supažindino su komunalinių atliekų tvarkymo sistema įgyvendinta Šiaulių rajone, kalbėjo apie kylančias problemas bei randamus jų sprendimo būdus.

 

„Šiaulių rajone konteineriais yra aprūpinti ir rinkliavą moka apie 95 proc. gyventojų bei įmonės ir įstaigos, - sakė Tatjana Plukienė. Jau pasiekėme rezultatą, kad atliekos nebevežamos į miškus. Jas žmonės sudeda į konteinerius, o stambiagabarites atliekas atveža į jų surinkimo punktus, kurie yra kiekvienoje seniūnijoje."

 

Seimo nariams taip pat buvo pristatytos dvi komunalinių atliekų perdirbimo technologijos, kurias Šiauliuose norėtų įdiegti privačios bendrovės. Komiteto pirmininkas Jonas Šimėnas nepritarė nei vienai didžiulius įdiegimo kaštus turinčiai technologijai. Seimo nario nuomone, komunalines atliekas turėtų rūšiuoti patys gyventojai ir įmonės ir tai valstybei nieko nekainuotų.

 

„Įžvelgiu didžiulius trūkumas atliekų tvarkymo sistemoje ne tik Šiauliuose, bet ir visoje Lietuvoje - tiesiog neįsivaizduojama kaip kitaip tvarkyti atliekas, nei tai, kaip daroma dabar. Visiems atrodo, kad atliekų sistema veikia tik viena kryptimi: iš atliekų turėtojo į sąvartyną, - kalbėjo J. Šimėnas. - Manau situacija turi keistis ir į sąvartyną galėtų patekti tik iki 10 proc. dabar surenkamų atliekų kiekio. Tada Šiaulių regiono sąvartyne šiukšlių kalnai sumažėtų ir vietos jame pakaktų ne dešimčiai metų, kaip planuojama, o gerokai ilgesniam laikui. Rinkliava savo darbą jau padarė, dabar žmones reikia skatinti rūšiuoti atliekas. Pradiniame etape galėtų būti atskiriamos, dabar sudarančios iki 45 procentų atliekų, biologiškai skaidžios atliekos, kurias galima kompostuoti. Gyventojas rūšiuoti atliekas turėtų būti suinteresuotas, dėl vienokios ar kitokios ekonominės naudos."

Laima Lungienė