Lietuvių (Lithuanian) English Русский (Russian) Naujienos
   
 
Image rotator Orai
     
 
Kov 2, 2017

Svarbiausias metų Šiaulių krašto ūkininkų sąjungos susirinkimas


Ir vėl atėjo laikas apibendrinti praėjusių metų Sąjungos veiklos rezultatus. Kalendorinio pavasario pirmąją dieną į ataskaitinį ŠKŪS susirinkimą susirinkę nariai patvirtino 2016 m. finansinę ir veiklos ataskaitas, patvirtino nesikeičiančius stojamąjį ir nario mokesčius. Sąjungos pirmininkas Raimundas Juknevičius apžvelgė praėjusių metų ir ateinančių metų žemės ūkio ir kaimo politikos aktualijas. Susirinkusieji išklausė Žemės ūkio skyriaus vedėjos Emilijos Rimeikienės detalią ataskaitą apie rajono ūkių skaičiaus mažėjimą, kaip stambėjimo kryptimi keičiasi ūkių dydis, apie kaimą slegiančias problemas ir pasidžiaugė dėl pasiektų gerų gamybinių ir gyvenimo kokybės kaime gerinimo pasiektų rezultatų.

Susitikti su rajono bendruomene kovo 7 d. planuoja atvykti Seimo nariai ir Žemės ūkio ministro vadovaujama delegacija. Karštos diskusijos susirinkime prasidėjo keliant ir formuluojant svarbiausius klausimus būsimam susitikimui. Kiekvienas klausimas, kuris betarpiškai liečia klausiantį, yra jam svarbiausias, tad buvo sunku susitarti, kurie klausimai yra svarbiausi, nes visų klausimų susitikimo metu užduoti ir aptarti nebūtų įmanoma. Tad apsiribota ties 15 klausimų sąrašu, nors kai kurie iš jų yra tokie platūs, kad jiems aptarti reikėtų atskiro renginio.

Susirinkimas užsitęsė, jo pabaigos nesulaukė jauniausias, vos kelių mėnesių amžiaus susirinkimo dalyvis, bet dauguma neskubėjo skirstytis paskelbus susirinkimo pabaigą, tęsė diskusijas būreliuose, daug kas dar norėjo išsisakyti bendraminčių tarpe.

Tokiomis dienomis apima jausmas, kad Sąjungos veikla yra prasminga ir organizacijos laukia dar daug darbų. Darbai nors ir sunkiai skinasi kelią link laukiamo rezultato, bet vis tik duoda vaisius, o tai ir suteikia naujų jėgų darbui.                                                   .
Ūkininkas Petras Barista ir pirmininkas Raimundas Juknevičius
Henrikui Kalinauskui neaišku, kodėl žadėjo, kad tiesioginė parama didės, bet praeitais metais jos gavo mažiau nei ankstesniais metais
Žemės ūkio skyriaus vedėja Emilija Rimeikėjo turėjo kuo papildyti ar patikslinti pasisakančius.
Jauniausiam susirinkimo dalyviui buvo sunku sulaukti užsitęsusio susirinkimo pabaigos
Kaip ir kas met susirinko gausus būrys Sąjungos narių, susirinkimo kvorumui pakako su kaupu
Susirinkusieji ne tik klausė pranešimų, bet ir karštai diskutavo

ŠIAULIŲ RAJONO 2017-03-07 ŽEMDIRBIŲ SUSIRINKIMO KLAUSIMAI

Seimo nariams ir Žemės ūkio ministro delegacijai

ŠIAULIŲ RAJONO 2017-03-07 ŽEMDIRBIŲ SUSIRINKIMO KLAUSIMAI

Seimo nariams ir Žemės ūkio ministro delegacijai

  1. Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonės: kaimo plėtros, atskirties mažinimo, žemės ūkio veiklą įtakojantys sprendimai.
  2. Mokesčių politika - ko tikėtis žemdirbiams. Ar kaimo vietovėse gyvenančių vidutinės pajamos, kurios pagrinde gaunamos iš žemės ūkio veiklos, jau susilygino su miestų gyventojų pajamomis ir atėjo laikas siūlyti didesnį žemės ūkio veiklos apmokestinimą.
  3. Vokietijoje kelių mokestį moka tik sunkesnių nei 7,5 t transporto priemonių savininkai.
  4. Saugiklių įstatyme galimybės apriboti investicinio kapitalo skverbimąsi įsigyjant žemės ūkio paskirties žemės, spekuliacinių sandorių užkardymas.
  5. Žvyrkeliams tvarkyti biudžeto lėšų grąžinimas. Vis dar nesimato prošvaisčių atstatyti žvyrkelius į tą lygį, kuris buvo iki Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo. Jei trūksta lėšų, gal pakeitus viešųjų konkursų kelių priežiūrai reikalavimus, žemdirbiai galėtų atlikti dalį kelių priežiūros darbų ir už tai gauti bent dalinį išlaidų kompensavimą. Gal būtų sutaupyta Valstybės biudžeto lėšų ir pasiektas didesnis efektas.
  6. Ypač pavasarį aktualu. Masę ribojančių ženklų statymas kelio ruožuose, kurie neturi alternatyvių pravažiavimų.
  7. Melioracijos sistemų palaikymui skiriamų lėšų trūkumo problema.
  8. Ekonomiškai neefektyvus valstybei popierizmas, kurio reikalavimai sunkia administracine našta gula ant žemės ūkio produkcijos gamintojų pečių. Kontrolė, kuri nepasiekia iškeltų tikslų. Augalų apsaugos priemonių panaudojimo žurnalai, išankstinio pranešimo apie purškimus reikalavimas, veterinarinių reikalavimų vykdymas gyvulininkystės ir augalininkystės ūkiuose, elektroninė važtaraščių sistema. Ar nebūtų paprasčiau eiti Latvijos pavyzdžiu ir maisto žaliavų pardavėjams taikyti atvirkštinio apmokestinimo PVM mechanizmą. Sukurtos kontrolės tarnybos daugiausiai dėmesio skiria popierių sutvarkymo kokybei, jei viskas popieriuje tvarkoje, tai ir bėdų nėra, tuo tarpu, popierius susitvarkęs, gali purkšti ką nori, pelių išmatos grūdų sandėliuose inspektoriui nebesmirda, nes yra sutartis su sertifikuota įmone dėl kenkėjų kontrolės ir pinigai už paslaugas sumokėti. Kaip galėtų būti mažinami administravimo kaštai.
  9. Konsultacijų, reikalingų pažymėjimų, kad išklausyti reikalaujami kursai kainos nepaliaujamai auga, ar prie to neprisideda teisės aktai, kurie įtvirtina monopolį konsultavimo veikloje.
  10. Ko tikėtis žalinimo reikalavimų srityje. Ar ankštines kultūras žalinimui skirtuose plotuose auginsime nenaudodami augalų apsaugos priemonių.
  11. Pirmųjų hektarų tiesioginės išmokos remia smulkius ūkininkus, bet sukelia problemas, kad tuo gali piktnaudžiauti sofos ūkininkai. Ar tikrai buvo pagrysta skirti susietąją paramą cukrinių runkelių plotams.
  12. Kooperacijos plėtrai palankesnės politikos įgyvendinimo priemonės.
  13. Ar medžioklės įstatymo pataisos bus palankesnės žemės ir miškų savininkams.
  14. Ar galima tikėtis, kad Lietuva būtų priskirta prie vidurio Europos šalių augalų apsaugos priemonių registravimo zonos. Ar galėsime legaliai pirkti ir naudoti augalų apsaugos produktus įsigytus Lenkijoje.
  15. Nors gyvulininkystė jau ilgą laiką yra prioritetinė šaka, jai buvo skirta didelė dalis investicinės paramos, bet gyvulininkystės produktų gamyba vis labiau traukiasi. Ar yra efektyvių priemonių pakeisti padėtį šiame sektoriuje.
  16. Šiaulių rajono savivaldybės Taryba yra priėmusi sprendimą, nenaudojamus, apleistus kitos paskirties žemės ir žemės ūkio paskirties žemės sklypus apmokestinti padidintu ( 4 procentu ) tarifu. Apleistus kitos paskirties žemės sklypus nustato rajono žemės ūkio specialistai. O apleistus žemės ūkio naudmenų plotus nustato valstybės įmonė Valstybės žemės fondas (toliau – Valstybės žemės fondas). Pagal patvirtintą LR žemės ūkio ministro 2013 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. 3D-212. Apleistų žemės ūkio naudmenų plotai nustatomi nuotoliniais kartografavimo metodais. Pavyzdžiui, jeigu žemės sklypas yra 1 ha, o jame 10 arų yra apaugę krūmais, tai apmokestina 10 arų, nors apie tuos krūmus žolė jau keli metai nepjauta. Dėl apleistumo nustatymo skirtingų metodų, kyla konfliktinės situacijos, nes identiškai atrodantys sklypai, skirtingai vertinami. Ar neturėtų būti sukurtas kitoks teisinis reguliavimas apleistų, nenaudojamų plotų nustatymui.
 
       
 

Klaida!

Nei vienas reklaminis skydelis neatitiko užklausos


SELECT * FROM cms_module_banners WHERE (category_id = "1") AND (expires > '2018-12-11 00:22:13' or isnull(expires)) AND (max_impressions = 0 OR num_impressions < max_impressions) ORDER BY RAND() LIMIT 0,1
 Banner
 
© 2010 Šiaulių Krašto Ūkininkų Sąjunga. Visos teisės saugomos. sep emailsep Admin